Kodėl apie tai turėtume kalbėti dabar
Žinot, kas man krito į akis praėjusią savaitę? Skaičiau vieną labai įdomų straipsnį apie klimato kaitą, bet pusė informacijos buvo pateikta tik vaizdo formatu be jokių subtitrų. Pagalvojau – o kaip šį turinį suvoks žmogus, kuris negirdi? Arba kaip jį supras aklasis, jei visos infografikų detalės nepaaiškintos tekste?
Štai čia ir prasideda ta didžiulė problema, apie kurią žiniasklaidoje vis dar per mažai kalbama. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje gyvena su kokia nors negalia. Tai – ne kažkokia maža nišinė auditorija. Tai milžiniška dalis visuomenės, kuri dažnai lieka už informacijos srauto ribų vien todėl, kad mes, žiniasklaidos darbuotojai, tiesiog nepakankamai apie tai galvojame.
Ir ne, čia ne dar vienas moralinis pamokslas apie tai, kaip turėtume būti geresni žmonės. Tai praktinė realybė – jei jūsų turinys neprieinamas, jūs prarandate auditoriją, sumažinate savo įtaką ir, tiesą sakant, neatliekate savo darbo tinkamai. Informacija turi būti prieinama visiems. Taškas.
Kas iš tikrųjų yra prieinama žurnalistika
Prieš keletą metų dalyvavau konferencijoje, kur vienas redaktorius gyrėsi, kad jų svetainė „visiškai prieinama”, nes… ji turi didelių šriftų versiją. Nu taip, tai puiku, bet tai tik vienas mažytis gabalėlis iš didžiulio prieinamumo torto.
Prieinama žurnalistika reiškia, kad jūsų turinys gali būti suvoktas, suprastas ir naudojamas žmonių su įvairiausiais poreikiais – nesvarbu, ar tai būtų regėjimo, klausos, judėjimo ar kognityviniai sutrikimai. Tai reiškia galvojimą apie:
Žmones su regėjimo negalia – jiems reikia ekrano skaitytuvų palaikymo, alternatyvių tekstų paveikslėliams, tinkamos spalvų kontrastingumo. Ir ne, „spausk čia” nuoroda nėra informatyvi, kai ekrano skaitytuvas ją perskaito be konteksto.
Žmones su klausos negalia – jiems būtini subtitrai, transkriptai, aiškus vizualus turinys. Ir čia ne tik apie video – podkastai be transkriptų taip pat yra neprieinami.
Žmones su kognityviniais sunkumais – jiems padeda aiškus, nesudėtingas tekstas, loginė struktūra, vengimas žargono. Beje, tai padeda ir visiems kitiems – kas gi nenori aiškesnio teksto?
Žmones su judėjimo sutrikimais – jiems svarbu, kad svetainę būtų galima naudoti be pelės, tik klaviatūra, kad mygtukai būtų pakankamai dideli ir lengvai pasiekiami.
Nuo ko pradėti: tekstinis turinys
Gerai, dabar pereikime prie praktikos. Pradėkime nuo to, ką darote kiekvieną dieną – rašote tekstus. Kaip juos padaryti prieinamesnius?
Pirma, struktūra yra jūsų draugas. Naudokite tinkamas antraštes (H1, H2, H3) – ne dėl dizaino, o dėl struktūros. Ekrano skaitytuvai naudoja šias antraštes kaip navigacijos žemėlapį. Kai rašau straipsnį ir tiesiog padarau tekstą stambesnį ar paryškintu, bet nenaudoju tikros antraštės žymos, aklajam skaitytojui tai – tiesiog kažkoks triukšmas tekste.
Antra, rašykite aiškiai. Aš žinau, žinau – visi mes mokėmės tų sudėtingų sakinių konstrukcijų žurnalistikos mokykloje. Bet atvirai? Trumpesni sakiniai, aiškesnė kalba, mažiau žargono – tai padeda visiems. Žmonėms su kognityviniais sunkumais, užsieniečiams, moksleiviams, bet ir tiems, kurie tiesiog skuba ir nori greitai suprasti esmę.
Trečia, nuorodos turi būti aprašomosios. Vietoj „spausk čia” ar „daugiau”, rašykite „skaitykite visą tyrimą apie klimato kaitą” ar „peržiūrėkite 2024 metų biudžeto projektą”. Kai ekrano skaitytuvas perskaito nuorodų sąrašą (o jie taip daro), „spausk čia, spausk čia, spausk čia” nieko nepasako.
Štai konkretus pavyzdys. Blogas variantas:
„Naujausias tyrimas parodė nerimą keliančius rezultatus. Daugiau informacijos rasite čia.”
Geras variantas:
„Naujausias tyrimas parodė nerimą keliančius rezultatus. Skaitykite išsamią ataskaitą apie oro taršos poveikį vaikų sveikatai.”
Vaizdinė medžiaga: daugiau nei tik gražūs paveikslėliai
Dabar pereikime prie dalies, kuri daugeliui redakcijų kelia didžiausių problemų – vaizdinės medžiagos. Fotografijos, infografikos, diagramos – visa tai neprieinama žmonėms, kurie negali jų matyti, nebent jūs padarote papildomą darbą.
Alt tekstai – tai jūsų geriausias draugas. Kiekvienas paveikslėlis jūsų straipsnyje turėtų turėti alternatyvų tekstą, kuris aprašo, kas jame vaizduojama. Bet čia yra niuansų. Nereikia rašyti „paveikslėlis su žmonėmis” – tai per bendras. Bet ir nereikia rašyti trijų pastraipų apie kiekvieną detalę.
Geras alt tekstas turi atsakyti į klausimą: kokią informaciją šis vaizdas perteikia straipsnio kontekste? Jei tai naujienų nuotrauka iš protesto, aprašykite: „Apie 200 žmonių su plakatais protestuoja prie Seimo, priekyje matomas plakatas ‘Reikalaujame permainų'”. Jei tai iliustratyvi nuotrauka prie straipsnio apie kavą, galbūt pakaks: „Kavos puodelis ant stalo su nešiojamuoju kompiuteriu fone”.
O infografikos? Čia reikia daugiau pastangų. Nepakanka parašyti „infografika apie ekonomikos augimą”. Jums reikia pateikti visą tą informaciją tekstu – arba alt tekste, jei duomenų nedaug, arba atskirame teksto bloke po infografika. Taip, tai papildomas darbas. Bet pagalvokite – jei informacija pakankamai svarbi, kad ją pavertumėte infografika, ji pakankamai svarbi, kad būtų prieinama visiems.
Praktinis patarimas: kai kuriate infografiką, iš karto parašykite tekstinę versiją. Tai ne tik padės su prieinamumu – tai padės ir jums patiems geriau suprasti, ar jūsų vizualizacija iš tikrųjų veikia.
Video ir audio turinys: čia tampa įdomu
Gerai, dabar pereikime prie dalies, kuri daugeliui atrodo kaip didžiulė kliūtis – video ir audio turinio. Suprantu, subtitrai ir transkriptai atrodo kaip papildomas darbas ir išlaidos. Bet yra gera naujiena: technologijos dabar padeda labiau nei bet kada anksčiau.
Subtitrai nebėra tas košmaras, kuris buvo prieš dešimtmetį. YouTube automatiškai generuoja subtitrus (nors jie nėra tobuli ir juos reikia pataisyti), yra daugybė įrankių kaip Otter.ai, Descript, net Facebook ir Instagram siūlo automatinį subtitrų generavimą. Taip, jums vis tiek reikės juos peržiūrėti ir pataisyti, ypač jei kalbama apie specialius terminus ar vardus, bet tai ne tas milžiniškas darbas, kokiu buvo anksčiau.
Ir štai ko galbūt nežinojote – subtitrai padeda ne tik kurtiesiems. Žmonės žiūri video viešajame transporte be garso. Žmonės, kuriems ne gimtoji kalba. Žmonės, kurie geriau suvokia informaciją skaitydami. Vienas tyrimas parodė, kad 80% žmonių, kurie naudoja subtitrus, neturi klausos negalios.
Transkriptai – tai dar vienas svarbus dalykas. Jei darote podkastą ar video interviu, pateikite pilną tekstinę versiją. Taip, tai užima laiko, bet vėlgi – yra įrankių, kurie padeda. Ir transkriptai turi papildomą bonusą – jie gerina jūsų SEO. Paieškos sistemos negali „išgirsti” jūsų video, bet gali perskaityti transkriptą.
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama – audio aprašymai video turinyje. Jei jūsų video turi svarbios vizualinės informacijos, kuri neaprašoma garso takelyje, žmonės su regėjimo negalia jos nepagaus. Pavyzdžiui, jei rodote grafiką ir tiesiog sakote „kaip matote čia”, tai nieko nepasako. Aprašykite, ką rodo grafikas.
Jūsų svetainė: techninė pusė
Dabar palieskime šiek tiek techninę pusę. Nesijaučiu, nenereikės tapti programuotoju, bet yra keletas dalykų, apie kuriuos turėtumėte žinoti ir aptarti su savo IT komanda.
Klaviatūros navigacija – jūsų svetainė turi būti visiškai naudojama tik su klaviatūra, be pelės. Kodėl? Nes daugelis žmonių su judėjimo sutrikimais naudoja tik klaviatūrą arba specialius įrenginius, kurie veikia kaip klaviatūra. Pabandykite patys – atidarykite savo svetainę ir bandykite naršyti tik su Tab klavišu. Ar galite pasiekti visas nuorodas? Ar matote, kur esate? Ar galite atidaryti meniu?
Spalvų kontrastas – tai ne tik dizaino klausimas. Žmonėms su silpnu regėjimu ar spalvų aklumu reikia pakankamai didelio kontrasto tarp teksto ir fono. Yra įrankių (pvz., WebAIM Contrast Checker), kurie parodo, ar jūsų spalvų deriniai atitinka prieinamumo standartus. Minimali rekomendacija – 4.5:1 kontrastas įprastam tekstui.
Formos ir interaktyvūs elementai – jei turite komentarų sekcijas, prenumeratos formas ar kitus interaktyvius elementus, įsitikinkite, kad jie prieinami. Kiekvienas laukas turi turėti aiškią etiketę, klaidos turi būti aiškiai nurodytos, ir žmonės turi suprasti, ko iš jų tikimasi.
Ir dar vienas svarbus dalykas – testuokite su tikrais žmonėmis. Jokia techninė specifikacija nepakeis realaus žmogaus su negalia, kuris bando naudoti jūsų svetainę. Jei galite, įtraukite žmones su negalia į savo testavimo procesą. Jų grįžtamasis ryšys bus neįkainojamas.
Socialinė žiniasklaida ir kiti kanalai
Manote, kad prieinamumas taikomas tik jūsų svetainei? Ne taip greitai. Jūsų socialinės žiniasklaidos paskyros taip pat turi būti prieinamos.
Twitter (ar kaip jis ten dabar vadinasi) – naudokite CamelCase hashtagus (pvz., #KlimatoKaita vietoj #klimatokaita), nes ekrano skaitytuvai geriau juos perskaito. Aprašykite paveikslėlius naudodami alt teksto funkciją. Ir jei dalijatės nuotrauka su tekstu joje, įtraukite tą tekstą į tweet’ą.
Instagram – taip, galite pridėti alt tekstus prie savo nuotraukų. Daugelis žmonių apie tai net nežino. Ir kai rašote aprašymus su emoji, neperdarykite – kiekvienas emoji turi savo pavadinimą, kurį ekrano skaitytuvas perskaito. Penkiolika širdučių iš eilės skamba kaip košmaras.
Facebook – panašiai kaip Instagram, bet dar pridėkite – jei dalijatės video, įjunkite automatinį subtitrų generavimą ir pataisykite klaidas.
Ir dar vienas dalykas – kai naudojate emoji ar specialius simbolius, pagalvokite, kaip jie skamba. 🔥 skamba kaip „ugnis”, ✨ kaip „žvaigždutės”. Ar tai turi prasmę jūsų kontekste, kai tai perskaitoma garsiai?
Kaip tai integruoti į kasdienį darbą
Gerai, dabar turbūt galvojate: „Viskas puiku, bet kaip aš turiu viską tai daryti, kai vos spėju parašyti straipsnius laiku?” Suprantu. Prieinamumo integravimas į darbo procesą gali atrodyti kaip dar viena užduotis begaliniame užduočių sąraše.
Bet štai ko išmokau per metus: prieinamumas turi tapti įpročiu, o ne papildoma užduotimi. Kai pradėsite galvoti apie tai nuo pat pradžių, o ne kaip apie kažką, ką reikia pridėti vėliau, viskas tampa daug paprasčiau.
Pradėkite nuo mažų dalykų. Galbūt šią savaitę tiesiog įsipareigokite rašyti gerus alt tekstus visiems paveikslėliams. Kitą savaitę – patikrinkite savo straipsnių struktūrą. Po to – pradėkite pridėti transkriptus prie video. Nereikia visko daryti iš karto.
Sukurkite prieinamumo kontrolinį sąrašą savo redakcijai. Kažką panašaus:
– ☐ Ar visos nuotraukos turi alt tekstus?
– ☐ Ar naudojamos tinkamos antraštės (H1, H2, H3)?
– ☐ Ar nuorodos aprašomosios?
– ☐ Ar video turi subtitrus?
– ☐ Ar spalvų kontrastas pakankamas?
– ☐ Ar tekstas aiškus ir suprantamas?
Ir svarbiausia – mokykite savo komandą. Prieinamumas neturėtų būti vieno žmogaus atsakomybė. Tai turėtų būti įprasta praktika visiems – nuo žurnalistų iki dizainerių, nuo fotografų iki social media managerių.
Kai prieinamumas tampa jūsų privalumu
Žinot, kas įdomiausia? Kai pradedi kurti prieinamą turinį, pastebėjimai, kad tai pagerina patirtį visiems. Ne tik žmonėms su negalia. Visiems.
Aiškesnis tekstas? Visi skaito greičiau ir geriau supranta. Subtitrai? Žmonės gali žiūrėti video biure ar viešajame transporte. Gera struktūra? Lengviau rasti informaciją. Aprašomosios nuorodos? Geriau suprantama, kur vesi paspaudimas.
Ir dar – tai gerina jūsų SEO. Paieškos sistemos mėgsta gerai struktūruotą turinį, alt tekstus, transkriptus. Tai, kas gera prieinamumui, dažnai gera ir paieškos optimizavimui.
Be to, tai teisinga. Informacija – tai galia, ir kiekvienas turi teisę į ją prieiti. Kaip žiniasklaidos darbuotojai, mes turime atsakomybę užtikrinti, kad mūsų turinys pasiektų kuo platesnę auditoriją. Tai ne papildoma paslauga – tai mūsų darbo esmė.
Taigi, nuo ko pradėti rytoj? Pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio. Galbūt tai bus alt tekstai. Galbūt – subtitrų pridėjimas prie video. Galbūt – tiesiog atidžiau pagalvosite apie savo straipsnio struktūrą. Nesvarbu, kas tai būtų – pradėkite. Nes kiekvienas mažas žingsnis prieinamumo link yra žingsnis link geresnės žurnalistikos. Ir galiausiai – link geresnės visuomenės, kur informacija tikrai prieinama visiems, ne tik tiems, kuriems pasisekė.