Kodėl prieinama žiniasklaida yra ne prabanga, o būtinybė
Kai kalbame apie naujienas ir informaciją, dažnai pamirštame, kad ne visiems žmonėms turinys pasiekiamas vienodai lengvai. Pagalvokite – kaip kurčiam žmogui suprasti video reportažą be subtitrų? Kaip neregys gali perskaityti straipsnį, jei svetainė netinkamai suprogramuota? Pasaulyje gyvena daugiau nei milijardas žmonių su įvairaus pobūdžio negalia, o Lietuvoje – apie 10 procentų gyventojų. Tai milžiniška auditorija, kuri dažnai lieka už informacijos srauto ribų.
Žiniasklaidos darbuotojai turi unikalią galią ir atsakomybę – jie formuoja viešąją erdvę, kurioje visi turėtų jaustis laukiami. Prieinama žiniasklaida nereiškia, kad reikia kurti atskirus produktus „tiems žmonėms”. Tai reiškia, kad nuo pat pradžių galvojame apie visus potencialius skaitytojus, žiūrovus ar klausytojus. Ir ne, tai nėra sudėtinga ar brangu – dažniausiai tai paprasčiausiai kitoks požiūris į įprastą darbą.
Tekstinės naujienos: daugiau nei tik žodžiai ekrane
Tekstas internete atrodo paprasta medžiaga – parašei, paskelbei, baigta. Bet žmonėms, kurie naudoja ekrano skaitymo programas (screen readers), jūsų straipsnis gali tapti tikru galvosūkiu arba, priešingai, maloniu skaitymu. Viskas priklauso nuo to, kaip jį struktūruojate.
Pirmiausia – antraštės. Jos turi būti hierarchiškos (H1, H2, H3 ir t.t.) ir logiškai išdėstytos. Ekrano skaitymo programa leidžia neregiam žmogui „pereiti” per antraštes kaip per turinį, todėl chaotiškai išdėstytos antraštės paverčia straipsnį nenaviguojamu labirintu. Viena pagrindinė antraštė (H1), po to antro lygio antraštės (H2) pagrindinėms temoms, trečio lygio (H3) – smulkesnėms detalėms. Jokių antraščių tik dėl dizaino – kiekviena turi turėti prasmę.
Nuorodos – dar viena dažna problema. Venkite frazių „spauskite čia” ar „daugiau”. Ekrano skaitymo programos gali perskaityti tik nuorodas, todėl žmogus išgirs: „spauskite čia, spauskite čia, spauskite čia” – visiškai nesuprasdamas, kur vedančios tos nuorodos. Geriau rašykite: „skaitykite pilną interviu su ministru” arba „peržiūrėkite statistikos duomenis”. Kontekstas turi būti aiškus iš pačios nuorodos teksto.
Pastraipų ilgis ir sakinių sudėtingumas taip pat svarbu. Žmonėms su kognityviniais sunkumais ar disleksija trumpesnės pastraipos ir aiškesni sakiniai padeda geriau suprasti informaciją. Tai nereiškia, kad reikia rašyti primityviai – tiesiog venkite bereikalingo sudėtingumo. Viena mintis – vienas sakinys. Viena tema – viena pastraipa.
Vaizdinė medžiaga: kai vaizdas reikalauja žodžių
Nuotraukos, infografikos, diagramos – šiuolaikinė žurnalistika be jų neįsivaizduojama. Tačiau neregiam žmogui nuotrauka be aprašymo yra tiesiog tuščia vieta. Čia į pagalbą ateina alternatyvusis tekstas (alt text) – trumpas, bet informatyvus vaizdo aprašymas.
Geras alt tekstas nėra „nuotrauka” ar „vaizdas123.jpg”. Tai turėtų būti konkretus aprašymas: „Ministrė pirmininkė pasirašo dokumentą Vyriausybės posėdyje, fone matomi kiti ministrų kabineto nariai”. Jei nuotraukoje yra tekstas (pavyzdžiui, plakatas ar infografika), tas tekstas turi būti įtrauktas į alt aprašymą arba pateiktas atskirai straipsnyje.
Infografikos – atskiras iššūkis. Gražiai suprojektuota statistinė infografika gali būti visiškai neprieinama. Sprendimas? Visada pateikite duomenis ir tekstu. Galite įdėti išskleidžiamą sekciją su visa informacija arba tiesiog aprašyti pagrindinius duomenis straipsnio tekste. Pavyzdžiui: „Pagal naujausius tyrimus, 65 procentai respondentų pasisako už aplinkosaugos mokesčio didinimą, 25 procentai – prieš, 10 procentų neturi nuomonės”.
Spalvos ir kontrastas – ne tik dizaino klausimas. Žmonės su silpna rega ar daltonizmu gali nematyti teksto, jei kontrastas tarp teksto ir fono per mažas. Yra specialių įrankių (pvz., WebAIM Contrast Checker), kurie padeda patikrinti, ar jūsų spalvų deriniai atitinka prieinamumo standartus. Pagrindinis principas: tamsus tekstas ant šviesaus fono arba atvirkščiai, be pernelyg ryškių ar blausių atspalvių.
Video turinys: garsas ir vaizdas visiems
Video naujienos tampa vis populiaresnės, bet jos dažnai lieka neprieinamos didelei daliai auditorijos. Subtitrai – ne prabanga, o būtinybė. Ir ne tik kurtiesiems – subtitrus naudoja žmonės triukšlingose vietose, tie, kurie mokosi kalbos, ar tiesiog geriau suvokia informaciją skaitydami.
Automatiniai subtitrai (kaip YouTube generuoja) yra geras pradinis taškas, bet jie niekada neturėtų būti galutinis variantas. Automatika daro klaidų, ypač su vardais, vietovardžiais, specifine terminija. Kas nors turi peržiūrėti ir pataisyti. Geri subtitrai turi ne tik žodžius, bet ir garso efektų aprašymus: [plojimai], [sirenos garsas], [dramatiška muzika]. Tai padeda suprasti kontekstą.
Audioaprašymas (audio description) – tai papildoma garso takelis, kuris aprašo, kas vyksta ekrane. Pavyzdžiui, jei reportaže rodoma demonstracija, bet apie ją nepasakojama, audioaprašymas paaiškintų: „Šimtai žmonių su plakatais eina centrine miesto gatve”. Taip, tai reikalauja papildomo darbo, bet svarbiems reportažams tai verta investicija.
Jei kuriate video interviu ar diskusijas, įsitikinkite, kad kalbantysis aiškiai matomas ir gerai apšviestas – tai padeda lūpų skaitymo specialistams. Venkite pernelyg greitų montažo karpymų, kurie gali suklaidinti žiūrovus su kognityviniais sunkumais ar epilepsija. Jokių mirguliuojančių efektų ar greitai keičiančių spalvų – tai gali sukelti priepuolius fotojautriems žmonėms.
Garso turinys: podkastai ir radijo naujienos
Podkastai išgyvena aukso amžių, o radijas išlieka svarbia naujienų šaltiniu. Garso turinys natūraliai prieinamas neregių bendruomenei, bet ne visiems kitiems. Kurtiesiems ar neprigirdintiems žmonėms podkastas be transkripcijos yra visiškai nepasiekiamas.
Transkripcija – tai visas podkasto ar radijo laidos tekstas. Idealiu atveju ji turėtų būti paskelbta kartu su garso įrašu. Taip, tai užima laiko, bet yra įrankių, kurie gali padėti automatizuoti procesą (Otter.ai, Descript, Rev), o jums lieka tik patikrinti tikslumą. Transkripcija naudinga ne tik prieinamumui – ji pagerina SEO, leidžia žmonėms greitai rasti reikiamą informaciją, cituoti tikslias frazes.
Kai kalbate garso įraše, stenkitės būti aiškūs ir struktūruoti. Paminėkite, kas kalba, ypač jei dalyvauja keli žmonės. „Kaip manote, ministre?” geriau nei tiesiog klausimas be konteksto. Tai padeda visiems klausytojams, bet ypač tiems, kurie negali pasikliauti vizualinėmis užuominomis.
Jei naudojate muziką ar garso efektus, įsitikinkite, kad jie neužgožia kalbos. Foninė muzika turėtų būti bent 20 decibelų tylesnė už kalbą. Tai ypač svarbu žmonėms su klausos aparatais ar kokleariniais implantais, kurie sunkiau atskiria kalbą nuo fono triukšmo.
Svetainės navigacija ir techniniai aspektai
Net ir puikiai parašytas straipsnis gali tapti nepasiekiamas, jei svetainė netinkamai sukurta. Čia žiniasklaidos darbuotojai gali ne visada turėti tiesioginės įtakos, bet žinoti ir reikalauti iš savo techninių komandų yra svarbu.
Klaviatūros navigacija – daugelis žmonių su judėjimo sutrikimais ar neregių naudoja tik klaviatūrą, ne pelę. Jūsų svetainė turi būti visiškai naudojama tik su Tab, Enter ir rodyklių klavišais. Išbandykite patys – atjunkite pelę ir pabandykite perskaityti straipsnį, atidaryti meniu, paleisti video. Jei tai neįmanoma ar labai keblu, yra problema.
Fokuso indikatorius – kai naršote klaviatūra, turi būti aiškiai matoma, kuris elementas šiuo metu aktyvus (paprastai tai rėmelis aplink mygtuką ar nuorodą). Daugelis dizainerių šalina šį rėmelį, nes jiems atrodo neestetiškas, bet tai daro svetainę nenaudojamą daugeliui žmonių.
Formos ir interaktyvūs elementai – jei turite komentarų sekcijas, prenumeratos formas ar apklausas, įsitikinkite, kad kiekvienas laukas turi aiškią etiketę. Ne tik placeholder tekstą (tas pilkas tekstas viduje), bet tikrą etiketę, kuri išlieka matoma ir užpildžius lauką. Klaidos pranešimai turi būti aiškūs ir konkretūs: ne „klaida”, o „el. pašto adresas įvestas neteisingai”.
Responsyvus dizainas – svetainė turi gerai veikti įvairiuose įrenginiuose ir su įvairiais priartinimo lygiais. Kai kurie žmonės naudoja ekraną priartinę 200 ar net 400 procentų. Jūsų tekstas ir navigacija vis tiek turi būti naudojami, o ne virsti chaotišku elementų kratiniu.
Kalba ir turinys: už technologijų ribų
Prieinama žiniasklaida – tai ne tik techniniai sprendimai. Tai ir tai, kaip kalbame apie žmones su negalia, kokias istorijas pasakojame, kokius šaltinius naudojame.
Pirma žmogus, paskui negalia – tai pagrindinis principas. Ne „neįgalusis”, o „žmogus su negalia”. Ne „paralyžiuotas”, o „naudojantis vežimėlį”. Ne „kenčiantis nuo autizmo”, o „autistas” arba „žmogus autizmo spektre” (čia bendruomenės nuomonės skiriasi, todėl geriausia klausti pačių žmonių, kaip jie nori būti vadinami).
Venkite infantilizavimo ir paternalizmo. Žmonės su negalia nėra „drąsūs kovotojai” ar „įkvepiantys herojai” vien dėl to, kad gyvena su negalia. Jie tiesiog žmonės, kurie dirba, moka, turi šeimas, pomėgius. Jei rašote apie žmogų su negalia, leiskite jam būti straipsnio subjektu, ne objektu gailesčio ar susižavėjimo.
Įtraukite žmones su negalia kaip ekspertus ir šaltinius. Kai rašote apie prieinamumo politiką, švietimą, darbo rinką – kalbėkite su žmonėmis, kurie tiesiogiai patiria šias problemas. Jie yra geriausi ekspertai savo gyvenimo klausimais. Ir ne, nebūtina kiekvieną kartą pabrėžti žmogaus negalią, jei ji nėra susijusi su tema – žmogus su negalia gali būti ekonomikos ekspertas, kurio negalia visiškai nerelevanti diskusijai apie infliaciją.
Praktiniai įrankiai ir ištekliai kasdieniam darbui
Gera žinia ta, kad nereikia būti technologijų ekspertu, kad sukurtumėte prieinamesnį turinį. Yra daugybė nemokamų įrankių, kurie padeda patikrinti ir pagerinti prieinamumą.
WAVE (Web Accessibility Evaluation Tool) – naršyklės plėtinys, kuris analizuoja bet kurį puslapį ir parodo prieinamumo problemas. Tiesiog įdiekite ir paspaudę mygtuką pamatysite, kur trūksta alt tekstų, kur prastas kontrastas, kur struktūros problemos.
Lighthouse – įmontuotas į Chrome naršyklę įrankis (Developer Tools > Lighthouse), kuris įvertina svetainės prieinamumą, našumą ir kitus aspektus. Sugeneruoja ataskaitą su konkrečiomis rekomendacijomis.
Color Contrast Analyzer – programa, kuri tikrina spalvų kontrastą. Tiesiog pasirenkate dvi spalvas ir ji parodo, ar jos atitinka WCAG standartus.
NVDA arba JAWS – nemokamos (NVDA) arba mokamos (JAWS) ekrano skaitymo programos. Įsidiekite vieną iš jų ir išbandykite savo turinį taip, kaip jį patirtų neregis žmogus. Tai bus akių atvėrimas.
Hemingway Editor arba Readable – įrankiai, kurie analizuoja teksto sudėtingumą ir siūlo, kaip jį supaprastinti. Naudinga, kai norite, kad turinys būtų suprantamesnis plačiai auditorijai.
Lietuvoje veikia organizacijos kaip Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Lietuvos kurčiųjų draugija, kurios gali konsultuoti prieinamumo klausimais. Nevenkite kreiptis pagalbos – jos nariai dažnai mielai dalijasi patirtimi ir pataria.
Kai prieinama žiniasklaida tampa įprasta praktika
Prieinama žiniasklaida nėra vienkartinis projektas ar specialus skyrius „tiems žmonėms”. Tai turėtų tapti natūralia darbo dalimi, tokia pat įprasta kaip faktų tikrinimas ar šaltinių cituojimas. Pradžioje tai gali atrodyti kaip papildoma našta, bet greitai tampa įpročiu, kuris nereikalauja papildomo laiko.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Gal šią savaitę tiesiog įsitikinkite, kad visos nuotraukos turi alt tekstus. Kitą savaitę – patikrinkite, ar jūsų antraštės logiškai išdėstytos. Po mėnesio – pridėkite subtitrus prie video. Nebūtina iš karto keisti viską – nuoseklūs maži pakeitimai sukuria ilgalaikį poveikį.
Kalbėkite su savo redakcija, techninėmis komandomis, vadovybe. Prieinamumas turėtų būti įtrauktas į redakcijos standartus, į naujų darbuotojų mokymą, į kokybės vertinimo kriterijus. Tai ne vieno žmogaus atsakomybė – tai bendras įsipareigojimas.
Ir atminkite – prieinama žiniasklaida naudinga visiems. Subtitrai padeda ne tik kurtiesiems, bet ir žmonėms viešame transporte. Aiškus tekstas naudoja ne tik žmonėms su kognityviniais sunkumais, bet ir skaitytojams, kurie skuba. Gera navigacija patogi visiems, ne tik tiems, kurie naudoja klaviatūrą. Kai kuriate prieinamą turinį, kuriate geresnį turinį apskritai.
Žiniasklaida formuoja visuomenės diskursą, nustato darbotvarkę, informuoja piliečius. Kai ji prieinama visiems, demokratija tampa stipresnė, visuomenė – įtraukesnė. Jūsų darbas kaip žiniasklaidos darbuotojo turi galią atverti duris tiems, kurie per ilgai liko už jų. Ir tai nėra sudėtinga – tai tiesiog reikalauja sąmoningumo, pastangų ir noro, kad jūsų žodžiai pasiektų visus, kam jie skirti.