Naujienos visiems – bet ar tikrai?
Kiekvieną rytą milijonai žmonių atidaro telefoną ir perskaito dienos naujienas. Atrodo paprasta. Bet jei esi neregys, žmogus su motorikos sutrikimais ar turintis kognityvinių iššūkių – tas pats veiksmas gali virsti tikra kliūčių ruože. Ir dažniausiai apie tai niekas net nepagalvoja.
Tiesa tokia: dauguma naujienų portalų vis dar kuriami „vidutiniam” skaitytojui. O tas „vidutinis” skaitytojas, pasirodo, yra gana siaura kategorija.
Ekrano skaitytuvas – ne tik neregliams
Daugelis galvoja, kad ekrano skaitytuvai (angl. screen readers) – tai technologija tik visiškai neregliems žmonėms. Iš tikrųjų juos naudoja ir žmonės su silpnaregystė, disleksija, ADHD ar net tie, kurie tiesiog pavargę ir nori klausytis, o ne skaityti.
Programos kaip NVDA, JAWS ar integruotas „Apple” VoiceOver perskaito viską, kas ekrane – jei tinklalapis gerai sukurtas. Jei ne, skaitytuvas tiesiog praranda orientaciją tarp reklamų, iššokančių langų ir netvarkingos struktūros. Daugelis Lietuvos naujienų portalų šiuo atžvilgiu vis dar turi rimtų spragų.
Spalvos, kontrastas ir tai, ko akis nepastebi
Žmonės su daltonizmu ar silpnaregystė susiduria su kita problema – dizainas. Pilkas tekstas ant balto fono, raudonos nuorodos be pabraukimo, infografikos be alternatyvaus teksto. Visa tai atrodo „moderniai”, bet iš tikrųjų tiesiog atmuša dalį auditorijos.
Yra standartai – WCAG 2.1 nurodo, koks turi būti minimalus kontrasto santykis. Bet žinoti ir taikyti – du skirtingi dalykai. Dalis portalų šiuos reikalavimus atitinka tik popieriuje.
Motorikos sutrikimai: kai pelė tampa priešu
Žmonės su išsėtine skleroze, Parkinsono liga ar po insulto dažnai negali tiksliai valdyti pelės. Jiems klaviatūros navigacija – būtinybė, ne pasirinkimas. Tinklalapis turi leisti judėti per turinį tik klavišais, o mygtukai turi būti pakankamai dideli ir aiškiai matomi.
Dar vienas dalykas – laiko apribojimai. Jei portalas automatiškai atnaujina puslapį ar rodo iššokantį langą po 30 sekundžių, žmogus, kuriam reikia daugiau laiko perskaityti, tiesiog praranda kontekstą. Smulkmena? Tik tiems, kuriems tai nesvarbu.
Kognityvinė prieinamumas – temą, apie kurią kalbama mažiausiai
Žmonės su intelekto negalia, autizmu ar po smegenų traumų dažnai susiduria su pernelyg sudėtinga kalba, chaotišku išdėstymu ir informacijos pertekliumi. Jiems reikia aiškios struktūros, trumpų sakinių, piktogramų ar paprastos kalbos versijų.
Kelios organizacijos pasaulyje jau kuria „Easy Read” naujienų formatus – supaprastintą, bet ne nuvertintą žurnalistiką. Lietuva šiame kelyje dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius.
Tai ne labdara – tai verslas (ir teisė)
Čia ir slypi esmė. Neįgalieji sudaro apie 15% pasaulio gyventojų. Tai didžiulė auditorija, kurią dauguma portalų tiesiog praleidžia pro pirštus – ne iš piktavališkumo, o iš nežinojimo ar tingėjimo.
ES direktyva dėl skaitmeninio prieinamumo jau reikalauja, kad viešojo sektoriaus svetainės atitiktų prieinamumo standartus. Privatus sektorius – tik laiko klausimas. Bet laukti įstatymų – silpna strategija. Tie, kurie prisitaikys anksčiau, tiesiog turės daugiau skaitytojų.
Ir svarbiausia – kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau susidurs su laikinais ar nuolatiniais apribojimais. Laužta ranka, akių operacija, senatvė. Prieinamumas nėra „jų” problema. Tai infrastruktūra, kurią statome sau.