Kodėl prieinamumas internete – ne prabanga, o būtinybė
Prisimenu, kaip prieš keletą metų stebėjau, kaip mano kolega su regėjimo negalia bandė užsisakyti maistą populiarioje pristatymo platformoje. Ekrano skaitytuvas šokinėjo chaotiškai, mygtukai buvo be pavadinimų, o užsakymo forma tiesiog neatsidarė. Po penkiolikos minučių kovos jis paprasčiausiai pasirinko kitą paslaugą – tokią, kuri pagalvojo apie žmones kaip jis.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje gyvena su kokia nors negalia. Lietuvoje tai sudaro apie 10 procentų gyventojų. Tačiau kai kalbame apie internetinį turinį, šie skaičiai tampa dar didesni – laikinai sužeisti žmonės, vyresni asmenys su silpnėjančiu regėjimu ar klausa, net tiesiog vartotojai su lėtu interneto ryšiu – visi jie naudojasi prieinamu turiniu.
Organizacijos dažnai klausia: ar verta investuoti į prieinamumą? Atsakymas paprastas – jei norite pasiekti visus potencialius klientus, darbuotojus ar partnerius, tai ne pasirinkimas, o strateginė būtinybė. Be to, daugelyje šalių, įskaitant ES, prieinamumas tampa teisiniu reikalavimu. Europos prieinamumo aktas įsigalios 2025 metais ir pareikalaus, kad daugelis skaitmeninių paslaugų atitiktų prieinamumo standartus.
Kas iš tikrųjų yra prieinamas turinys
Prieinamas turinys nereiškia nuobodaus, paprastinto ar estetiškai nepatrauklaus dizaino. Tai reiškia, kad jūsų svetainę, dokumentus ar programėles gali naudoti kuo daugiau žmonių, nepriklausomai nuo jų gebėjimų.
Įsivaizduokite, kad kuriate savo biure įėjimą. Galite padaryti tik laiptus – tai bus pigiau ir greičiau. Bet tuomet neįeis žmonės vežimėliuose, su vaikų vežimėliais, su sunkiais kroviniais. Arba galite iš karto suprojektuoti patogų įėjimą visiems – su nuožulnia įvažiavimo rampa, automatinėmis durimis, gerai apšviesta erdve. Antrasis variantas naudoja visi, ir niekas nejaučiasi diskriminuojamas.
Tas pats su internetiniu turiniu. Kai svetainė sukurta prieinamai, ja patogu naudotis visiems – ir žmogui su negalia, ir skubančiam vadybininkui mobiliajame telefone, ir jūsų močiutei, kuri dar tik mokosi interneto.
Prieinamumas apima keturis pagrindinius principus, apibrėžtus tarptautiniuose WCAG (Web Content Accessibility Guidelines) standartuose: turinys turi būti suvokiamas, valdomas, suprantamas ir patikimas. Skamba abstrakčiai? Pažiūrėkime konkrečiau.
Regėjimo negalia: daugiau nei tik akli žmonės
Kai kalbame apie regėjimo negalią, dažnai įsivaizduojame tik visiškai aklus žmones. Tačiau spektras daug platesnis – dalinis regėjimas, spalvų aklumas, senatvinis toliaregystė, net laikinas akių nuovargis po ilgos darbo dienos.
Žmonės su regėjimo negalia naudoja įvairias technologijas: ekrano skaitytuvus (kaip JAWS, NVDA ar VoiceOver), ekrano didinimo programas, didelio kontrasto režimus. Jūsų užduotis – užtikrinti, kad jūsų turinys veiktų su šiomis technologijomis.
Alternatyvusis tekstas vaizdams – tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis. Kiekvienas informacinis vaizdas jūsų svetainėje turi turėti aprašymą. Ne tiesiog „paveiksliukas1.jpg”, o tikrą aprašymą: „Komandos susitikimas konferencijų salėje, penkios moterys ir trys vyrai diskutuoja prie stalo su nešiojamaisiais kompiuteriais”. Dekoratyviniams vaizdams, kurie neša jokios informacijos, alt atributas turi būti tuščias (alt=””), kad ekrano skaitytuvas juos praleistų.
Kontrastas – vienas dažniausių prieinamumo pažeidimų. Šviesiai pilkas tekstas ant balto fono gal atrodo moderniai, bet daugelis žmonių jo tiesiog nemato. WCAG rekomenduoja minimalų 4.5:1 kontrasto santykį įprastam tekstui ir 3:1 dideliam tekstui. Yra nemokamų įrankių, kaip WebAIM Contrast Checker, kurie padeda tai patikrinti.
Tekstas kaip tekstas – skamba akivaizdžiai, bet daugelis organizacijų vis dar įkelia svarbią informaciją kaip vaizdus. Meniu, kainos, kontaktai – visa tai turi būti tikras tekstas, kurį galima pasirinkti, kopijuoti ir perskaityti ekrano skaitytuvui. Jei būtinai reikia teksto vaizde, pridėkite alternatyvųjį tekstą su visa informacija.
Navigacija klaviatūra – daugelis žmonių su regėjimo negalia naudoja tik klaviatūrą, be pelės. Patikrinkite, ar jūsų svetainėje galima naršyti paspaudžiant Tab klavišą, ar matosi, kuris elementas šiuo metu aktyvus (focus indikatorius), ar galima pasiekti visas funkcijas.
Klausos negalia ir garso turinys
Jei manote, kad jūsų organizacija nekuria garso turinio, pagalvokite dar kartą. Video pristatymai, mokomieji įrašai, internetiniai seminarai, net automatiniai telefono atsakikliai – visa tai reikalauja prieinamumo žmonėms su klausos negalia.
Subtitrai – ne tik užsienio filmams. Kiekvienas video įrašas, kurį publikuojate, turi turėti subtitrus. Ne automatiškai sugeneruotus, kurie pilni klaidų (nors tai geriau nei nieko), o tiksliai peržiūrėtus ir pataisytus. Subtitrai padeda ne tik kurtiems žmonėms, bet ir tiems, kas žiūri viešose vietose be garso, ar tiems, kuriems ne gimtoji kalba.
Subtitruose įtraukite ne tik žodžius, bet ir svarbius garsus: [plojimai], [durų trenkimas], [liūdna muzika]. Tai kontekstas, kurio reikia norint suprasti turinį.
Transkriptai – tai pilnas rašytinis garso ar video turinio variantas. Jie naudingi ne tik žmonėms su klausos negalia, bet ir tiems, kas nori greitai nuskaityti turinį ar ieškoti konkrečios informacijos. Transkriptai taip pat pagerina SEO – paieškos sistemos negali „išklausyti” jūsų video, bet gali perskaityti transkriptą.
Gestų kalbos vertimas – aukščiausias prieinamumo lygis. Nors ne visi kurtieji žmonės naudoja gestų kalbą, daugeliui tai pirmoji kalba, ir rašytinis tekstas gali būti sunkesnis. Svarbiems pranešimams, ypač viešojo sektoriaus organizacijoms, verta apsvarstyti gestų kalbos vertėjo įtraukimą į video.
Judėjimo ir motorinės negalios
Žmonės su judėjimo sutrikimais gali turėti sunkumų naudojant pelę – drebantys pirštai, ribotas rankų judesių amplitudė, nugaros smegenų traumos pasekmės. Jie naudoja alternatyvias įvesties priemones: specialias klaviatūras, akių sekimo sistemas, balso valdymą, galvos laikiklius su rodykle.
Dideli, aiškūs mygtukai – mažas „X” uždarymo mygtukas mobiliajame telefone gali būti neįmanoma pataikyti žmogui su Parkinsono liga. Darykite interaktyvius elementus pakankamai didelius – bent 44×44 pikseliai mobiliesiems įrenginiams.
Pakankami tarpai – jei nuorodos ar mygtukai per arti vienas kito, lengva paspausti ne tą. Palikite erdvės.
Nereikalauti tikslumo – jei turite funkcionalumą, kuris reikalauja tikslaus pelės valdymo (pavyzdžiui, vilkimas tam tikru keliu), pasiūlykite alternatyvą – mygtukus, klaviatūros sparčiuosius klavišus.
Laiko limituose – lankstumo – jei jūsų forma ar sesija baigiasi po tam tikro laiko, įspėkite vartotoją ir leiskite pratęsti. Žmogui, kuris naudoja alternatyvias įvesties priemones, gali prireikti daugiau laiko.
Kognityvinės ir neurologinės negalios
Tai plačiausia ir dažnai labiausiai pamirštama negalių kategorija: disleksija, ADHD, autizmo spektro sutrikimai, nerimo sutrikimai, smegenų traumos, demencija. Šie žmonės gali turėti sunkumų su sudėtinga kalba, pernelyg daug informacijos vienu metu, mirgančiais elementais ar netikėtais pokyčiais.
Aiški, paprasta kalba – rašykite trumpais sakiniais, venkite žargono, aiškinkite sudėtingas sąvokas. Tai nereiškia, kad turite rašyti vaikiškai – tai reiškia, kad turite rašyti aiškiai. Jūsų turinį skaito užsiėmę žmonės, kurie skuba, yra pavargę ar susirūpinę. Kodėl apsunkinti jiems gyvenimą?
Nuosekli struktūra – naudokite aiškias antraštes (H1, H2, H3), sąrašus, trumpus pastraipas. Žmogus turi galėti greitai nuskaityti puslapį ir suprasti, kur yra reikiama informacija. Ekrano skaitytuvų vartotojai naudoja antraštes kaip navigaciją, todėl jos turi būti loginės ir nuoseklios.
Išvengti mirgėjimo – turinys, kuris mirksi daugiau nei tris kartus per sekundę, gali sukelti epilepsijos priepuolį. Tai rimta ir potencialiai mirtina grėsmė. Jei būtinai reikia animacijos, darykite ją lėtą ir sklandžią, o dar geriau – suteikite galimybę ją išjungti.
Klaidos pranešimai ir pagalba – kai vartotojas padaro klaidą formoje, aiškiai pasakykite, kas negerai ir kaip pataisyti. Ne „Klaida laukelyje 3”, o „Telefono numeris turi būti 8 skaitmenų, prasidedantis 6”. Pateikite pavyzdžius, kaip turėtų atrodyti teisingas įvedimas.
Dokumentai ir kitas turinys
Daugelis organizacijų sutelkia dėmesį į svetainės prieinamumą, bet užmiršta apie PDF dokumentus, Word failus, Excel lenteles, PowerPoint pristatymus. O būtent šiuose dokumentuose dažnai slypi svarbiausia informacija – sutartys, ataskaitos, instrukcijos, mokomoji medžiaga.
PDF dokumentai – dažniausias nusikaltėlis. Daugelis PDF failų yra tiesiog nuskanuoti popieriaus lapai arba netinkamai konvertuoti dokumentai, kuriuos ekrano skaitytuvas negali perskaityti. Kurdami PDF:
– Naudokite „Save as PDF” arba „Export to PDF”, ne „Print to PDF”
– Pridėkite dokumentui pavadinimą ir kalbą metaduomenyse
– Naudokite tikras antraštes, ne tiesiog padidintą tekstą
– Pridėkite alternatyvųjį tekstą vaizdams
– Užtikrinkite, kad lentelės turi antraštes
– Patikrinkite skaitymų tvarką
– Jei dokumentas sudėtingas, apsvarstykite HTML versiją kaip alternatyvą
Microsoft Office dokumentai – turi įmontuotus prieinamumo tikrinimo įrankius. Word, Excel ir PowerPoint programose eikite į Review > Check Accessibility. Įrankis parodys problemas ir pasiūlys sprendimus. Pagrindinės taisyklės:
– Naudokite įmontuotus stilius antraštėms
– Pridėkite alt tekstą vaizdams, diagramoms, SmartArt
– Lentelėse nurodykite antraščių eilutę
– Venkite sudėtingų lentelių su sujungtomis ląstelėmis
– Naudokite pakankamai kontrastingas spalvas
– Pridėkite nuorodų tekstą, ne tiesiog URL
Socialinė žiniasklaida – taip, ir čia svarbus prieinamumas. Įkeliant vaizdus Facebook, Twitter, LinkedIn ar Instagram, užpildykite alt teksto lauką. Naudojant hashtag’us, rašykite kiekvieną žodį didžiąja raide (#ŠitaipGeriau nei #šitaipblogiau), kad ekrano skaitytuvai teisingai juos perskaitytų. Video įrašuose įjunkite subtitrus.
Kaip pradėti: praktiniai žingsniai organizacijoms
Galbūt dabar jau jausiatės priblokšti. Tiek daug reikia padaryti! Bet nesijaudinkite – prieinamumas nėra viskas arba nieko situacija. Kiekvienas mažas pagerinimas padeda. Štai kaip pradėti:
1. Atlikite auditą
Pirma, sužinokite, kur esate dabar. Galite:
– Naudoti automatinius įrankius kaip WAVE, Axe ar Lighthouse (įmontuotas Chrome naršyklėje)
– Samdyti prieinamumo specialistus profesionaliam auditui
– Patys išbandyti savo svetainę su ekrano skaitytuvais (NVDA Windows sistemoje nemokamas)
– Pakviesti žmonių su negalia išbandyti jūsų produktus
Automatiniai įrankiai aptinka tik apie 30-40% prieinamumo problemų, bet tai geras pradžios taškas.
2. Nustatykite prioritetus
Negalite visko pataisyti iš karto. Pradėkite nuo:
– Kritiškiausių kelių – kaip vartotojai atlieka svarbiausias užduotis jūsų svetainėje?
– Dažniausiai lankomų puslapių
– Naujo turinio – užtikrinkite, kad viskas naujo kuriama prieinamai
– Lengvai pašalinamų problemų – kartais paprasti pakeitimai duoda didelį efektą
3. Apmokyti komandą
Prieinamumas – ne vieno žmogaus darbas. Visi, kurie kuria turinį, turi suprasti pagrindus:
– Turinio kūrėjai – kaip rašyti alt tekstą, struktūruoti dokumentus
– Dizaineriai – kontrasto reikalavimai, fokuso indikatoriai
– Programuotojai – semantinis HTML, ARIA atributai, klaviatūros navigacija
– Testavimo specialistai – kaip tikrinti prieinamumą
– Vadovai – kodėl tai svarbu ir kaip integruoti į procesus
Yra daug nemokamų išteklių: W3C WAI mokomoji medžiaga, WebAIM straipsniai, Deque University kursai.
4. Integruokite į procesus
Prieinamumas turi būti dalis jūsų įprasto darbo proceso, ne atskirtas projektas:
– Įtraukite prieinamumo reikalavimus į dizaino sistemas
– Pridėkite prieinamumo tikrinimą į kokybės užtikrinimo procesą
– Įtraukite prieinamumo kriterijus į „definition of done”
– Reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite
5. Įtraukite vartotojus su negalia
Niekas nežino geriau, kas veikia ir kas ne, nei patys žmonės su negalia. Jei įmanoma:
– Pakvieskite juos į testavimo sesijas
– Sukurkite atsiliepimų kanalą prieinamumo klausimais
– Apsvarstykite įdarbinti žmonių su negalia į savo komandą
Kai prieinamumas tampa kultūra, o ne užduotimi
Prieš keletą metų lankiausi Norvegijos viešosios įstaigos biure. Ten sutikau Eriką, programuotoją, kuris buvo aklas nuo gimimo. Jis pasakojo, kaip jo kolegos pradžioje bijojo dirbti su juo – kaip jis galės programuoti, jei nemato ekrano? Bet greitai paaiškėjo, kad Erikas ne tik puikiai dirba, bet ir padeda komandai kurti geresnį kodą. „Kai programuoji taip, kad ekrano skaitytuvas supranta, paprastai tai reiškia, kad kodas yra švaresnis, semantiškai teisingesnis”, – sakė jis.
Tai ir yra esmė. Prieinamumas nėra našta ar papildomas darbas – tai geresnio produkto kūrimas. Kai svetainė prieinama, ji paprastai greičiau veikia, geriau indeksuojama paieškos sistemose, patogesnė mobiliuosiuose įrenginiuose, lengviau prižiūrima.
Organizacijos, kurios tai supranta, nebeklausia „ar turime”, o klausia „kaip geriau”. Jos mato prieinamumą ne kaip techninį reikalavimą, o kaip pagarbą žmogui. Kaip pripažinimą, kad jų paslaugos ar produktai skirti visiems žmonėms, ne tik tam tikrai „normaliai” grupei.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pridėkite alt tekstą prie kitų įkeliamų vaizdų. Patikrinkite kontrasto santykį naujame dizaine. Išbandykite savo svetainę su klaviatūra. Kiekvienas žingsnis svarbus. Kiekvienas pagerinimas reiškia, kad dar vienas žmogus gali pasiekti jūsų turinį, pasinaudoti jūsų paslauga, tapti jūsų klientu ar partneriu.
Prieinamumas internete – tai ne techninis standartų vykdymas. Tai pripažinimas, kad skaitmeninis pasaulis priklauso visiems mums, ir mes visi turime teisę jame dalyvauti. Jūsų organizacija gali būti ta, kuri atidaro duris, o ne užtrenkia jas prieš nosį.