Kodėl visi staiga kalbame apie saulės elektrines, bet niekas neskaičiuoja realių skaičių
Pastaruosius kelerius metus saulės elektrinės ant stogų tapo savotišku statuso simboliu – tarsi ekologiško gyvenimo būdo įrodymu, kuris spindi ant namų stogų. Bet jei nuskaičiuosite dešimtis straipsnių šia tema, pastebėsite įdomų dalyką: visi kalba apie „žalią energiją”, „nepriklausomybę nuo tinklų” ir „investiciją į ateitį”, tačiau labai retai kas pateikia konkrečius, be gražių žodžių, skaičiavimus. O juk būtent skaičiai turėtų lemti sprendimą, ar tikrai verta investuoti 5000-15000 eurų į saulės elektrinę.
Realybė tokia: saulės elektrinė gali būti puiki ekologiška investicija, bet tik jei žinote, ką perkatės ir kaip tai veiks būtent jūsų namuose. Ne kiekvienas stogas tinka, ne kiekvienai šeimai apsimoka, ir tikrai ne visos įmonės, siūlančios šias sistemas, yra vienodai patikimos. Šiame straipsnyje pabandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos patys pardavėjai dažnai vengia aptarti.
Kiek iš tikrųjų kainuoja ir kada atsipirks – skaičiavimai be rožinių akinių
Pradėkime nuo to, kas daugeliui skaudžiausia – kainos. Vidutinė 5 kW galios saulės elektrinė Lietuvoje kainuoja apie 6000-8000 eurų su montavimu. Tai sistema, kuri teoriškai per metus pagamina apie 5000-6000 kWh elektros energijos. Skamba neblogai, kol nepradedi skaičiuoti.
Vidutinis Lietuvos namų ūkis per metus sunaudoja apie 3000-4000 kWh elektros. Jei jūsų elektros kaina yra 0,15 €/kWh (o realiai ji svyruoja nuo 0,12 iki 0,20 €/kWh priklausomai nuo tiekėjo ir tarifo), tai per metus už elektrą mokate apie 450-600 eurų. Dabar paprastas matematinis klausimas: jei investuojate 7000 eurų, o per metus sutaupote 450 eurų, per kiek metų atsipirks sistema? Apie 15-16 metų.
Bet čia idealus scenarijus, kuris neįskaičiuoja kelių svarbių dalykų:
Pirma, jūs nesuvartojate visos pagamintos elektros iš karto. Saulė šviečia dieną, kai daugelis žmonių dirba ne namuose. Vakarinės valandos, kai grįžtate namo ir įjungiate visus prietaisus, yra būtent tas laikas, kai saulės elektrinė jau nebeveikia arba veikia minimaliai. Be akumuliatorių sistemos (kuri kainuoja papildomus 3000-7000 eurų), didelę dalį pagamintos energijos tiesiog „dovanojate” į bendrą tinklą.
Antra, Lietuvoje turime kompensacijos mechanizmą – tai reiškia, kad perteklinę elektrą galite „parduoti” į tinklą, bet ne rinkos kaina. Praktiškai už kiekvieną į tinklą atiduotą kWh gausite kompensuojamą sumą, kuri yra mažesnė nei mokate perkant. Tai reiškia, kad realus atsipirkimo laikas ilgėja iki 18-22 metų.
Trečia, saulės panelių garantija paprastai 25 metai, bet jų efektyvumas mažėja. Po 20 metų panelės pagamins apie 80-85% pradinio pajėgumo. Inverteriai (prietaisai, kurie paverčia nuolatinę srovę į kintamąją) paprastai tarnauja 10-15 metų, tai reiškia, kad bent kartą per sistemos gyvavimo laiką turėsite investuoti į jų keitimą (apie 1000-1500 eurų).
Ar tai reiškia, kad saulės elektrinė neapsimoka? Ne. Tai reiškia, kad reikia skaičiuoti realistiškai ir nepatikėti pardavėjų, kurie žada atsipirkimą per 7-8 metus.
Kada saulės elektrinė tikrai veikia efektyviai – ne visi stogai vienodi
Štai kur prasideda tikroji diskusija, kurią dažnai nutyli montavimo įmonės. Jūsų stogo orientacija, kampas, šešėliai ir net geografinė padėtis Lietuvoje turi milžinišką įtaką sistemos efektyvumui.
Idealus scenarijus Lietuvoje: stogas orientuotas į pietus, kampas 35-40 laipsnių, jokių šešėlių nuo medžių ar kaimyninių pastatų, gyvenate pietinėje Lietuvos dalyje. Tokiu atveju jūsų 5 kW sistema tikrai pagamins tuos 5500-6000 kWh per metus.
Realus scenarijus daugeliui: stogas orientuotas į pietryčius arba pietvakarius (efektyvumo praradimas ~10-15%), kampas ne idealus – tarkime, 25 arba 50 laipsnių (dar -5-10%), rytais ar vakarais ant stogo krenta šešėlis nuo didelio medžio (dar -15-25%), gyvenate šiaurinėje Lietuvos dalyje (dar -5%). Sudėjus viską, vietoj 5500 kWh per metus gaunate 3500-4000 kWh. Atsipirkimo laikas? Jau ne 18, o 25-30 metų.
Štai kodėl prieš pasirašant sutartį būtina reikalauti detalaus energijos gamybos skaičiavimo, kuris įvertintų būtent jūsų stogo sąlygas. Yra nemokamų įrankių, tokių kaip PVGIS (Photovoltaic Geographical Information System), kurie leidžia įvesti tikslų adresą ir gauti realistišką prognozę. Jei pardavėjas šio skaičiavimo nepateikia arba operuoja tik „vidutiniais” skaičiais – tai raudona vėliavėlė.
Ar akumuliatoriai pakeičia žaidimą, ar tik ištuština piniginę
Akumuliatorinės sistemos – tai tema, kuri sukelia daugiausia ginčų. Teoriškai tai puikus sprendimas: dieną kaupi energiją, vakare ją naudoji. Praktiškai – tai papildoma investicija, kuri gali sudaryti 40-60% visos sistemos kainos.
Paimkime konkretų pavyzdį. Tesla Powerwall 2 (13,5 kWh talpos) kainuoja apie 8000-9000 eurų su montavimu. Jei jūsų šeima vakarais sunaudoja 10-15 kWh elektros, teoriškai vienas akumuliatorius galėtų padengti vakaro poreikius. Bet ar tai ekonomiškai prasminga?
Jei be akumuliatoriaus jūsų sistema atsipirktų per 20 metų, su akumuliatoriumi (bendros investicijos ~15000 eurų) atsipirkimo laikas išauga iki 35-40 metų. O akumuliatorių garantija paprastai tik 10 metų, po to jų talpa sumažėja ir galiausiai reikės keisti.
Tačiau yra situacijų, kai akumuliatoriai turi prasmę:
– Jei dažnai būna elektros tiekimo nutrūkimų jūsų rajone
– Jei dirbate iš namų ir galite naudoti energiją dieną
– Jei planuojate elektromobilį ir norite jį krauti naktį saulės energija
– Jei elektros kainos labai svyruoja ir galite optimizuoti vartojimą
Bet jei tikslas tik „būti ekologiškam” ir šiek tiek sutaupyti, akumuliatoriai šiuo metu dar nėra ekonomiškai pagrįsta investicija daugumai Lietuvos namų ūkių.
Ekologinis pėdsakas – ar tikrai taupome planetą
Dabar palieskime temą, kuri daugeliui atrodo aksioma: saulės elektrinė = ekologiška. Bet jei tikrai rūpi aplinka, reikia pažvelgti giliau nei tik į tai, kad elektrinė neišskiria CO2 veikdama.
Saulės panelių gamyba yra energijos imlus procesas. Daugelis panelių gaminamos Kinijoje, kur elektros energija dažnai gaunama iš anglies elektrinių. Vienos saulės panelės „anglies pėdsakas” yra apie 50-70 kg CO2 ekvivalento. 5 kW sistema (apie 15-20 panelių) sukuria apie 1000-1400 kg CO2 gamybos metu.
Kiek laiko reikia, kad ši sistema „atsipirktų” ekologiškai? Lietuvoje elektros energijos gamybos anglies intensyvumas yra apie 0,15-0,2 kg CO2/kWh (priklausomai nuo metų laiko ir importo šaltinių). Jei jūsų 5 kW sistema per metus pagamina 5000 kWh, ji „sutaupo” apie 750-1000 kg CO2 per metus. Tai reiškia, kad ekologinis atsipirkimas įvyksta per 1,5-2 metus.
Tai geras rezultatas, bet štai kur prasideda niuansai. Jei jūsų perteklinė energija eina į tinklą, o jūs vakarais naudojate energiją iš tinklo, realus CO2 taupymas mažesnis, nes Lietuvos energijos sistema vakarais dažnai labiau priklauso nuo importo ir gamtinių dujų elektrinių.
Be to, panelių utilizavimas po 25-30 metų yra dar neišspręsta problema. Teoriškai 95% medžiagų gali būti perdirbtos, praktiškai – perdirbimo infrastruktūra dar kuriama. Tai nereiškia, kad saulės elektrinės nėra ekologiškos, bet reiškia, kad jos nėra „tobulas” sprendimas, kaip kartais bandoma pateikti.
Biurokratija, leidimai ir kas nutyli apie priežiūrą
Štai sritis, kuri daugeliui tampa nemaloniu siurprizu. Lietuvoje saulės elektrinės iki 10 kW galios (o tai apima daugumą namų sistemų) montavimas yra supaprastintas, bet ne be biurokratijos.
Jums reikės:
– Pranešti ESO (Energijos skirstymo operatoriui) apie ketinimą įrengti elektrinę
– Gauti techninį prisijungimo sutikimą
– Sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį
– Užregistruoti elektrinę Valstybinėje energetikos inspekcijoje
Dauguma montavimo įmonių teigia, kad „viską sutvarko už jus”, bet praktiškai jūs vis tiek turėsite pasirašyti dokumentus, bendrauti su ESO, ir procesas gali užtrukti 2-4 mėnesius. Kai kurie klientai skundžiasi, kad po montavimo dar 2-3 mėnesius negalėjo oficialiai pradėti naudoti kompensacijos mechanizmo dėl biurokratinių uždelimų.
Priežiūros klausimas taip pat dažnai nutylimas. Teoriškai saulės panelės beveik nereikalauja priežiūros. Praktiškai:
– Paneles reikia plauti bent kartą per metus (dulkės, paukščių išmatos mažina efektyvumą 5-15%)
– Reikia stebėti inverterio veikimą ir gamybos statistiką
– Žiemą gali tekti nuvalyti sniegą (nors dažniausiai jis nuslydžia pats)
– Po audros reikia patikrinti, ar nėra mechaninių pažeidimų
Jei jūsų stogas aukštas ir status, profesionalus panelių plovimas gali kainuoti 100-200 eurų per metus. Tai dar vienas „paslėptas” kaštų elementas.
Realūs pavyzdžiai – kas veikia, kas ne
Pažįstu šeimą Kaune, kuri 2019 metais įsirengė 6 kW saulės elektrinę už 7500 eurų. Jų stogas idealiai orientuotas į pietus, 38 laipsnių kampas, jokių šešėlių. Abu dirba iš namų, todėl didžiąją dalį pagamintos energijos sunaudoja iš karto. Per pirmuosius trejus metus jų elektros sąskaitos sumažėjo vidutiniškai 70%. Jie skaičiuoja, kad sistema atsipirks per 12-14 metų – tai vienas geriausių rezultatų, kokius esu girdėjęs.
Kita pažįstama Vilniuje 2020 metais įsirengė 5 kW sistemą už 8000 eurų. Stogas orientuotas į pietryčius, bet didelis ąžuolas kieme meta šešėlį ant dalies panelių rytais. Abu dirba biuruose, namuose būna tik vakarais. Jų elektros sąskaitos sumažėjo tik 30-35%. Atsipirkimo laikas – apie 28-30 metų. Ji prisipažįsta, kad jei būtų žinojusi realius skaičius, greičiausiai nebūtų investavusi.
Trečias pavyzdys – ūkis Šiaulių rajone su 10 kW sistema (investicija ~12000 eurų). Namas didelis, šildomas elektra, yra šaldytuvai produktams, dirbtuvė su įrankiais. Jie sunaudoja beveik visą pagamintą energiją ir dar perka iš tinklo. Jų sąskaitos sumažėjo 60%, sistema atsipirks per 15-17 metų. Jie patenkinti, nes sistema padengė didžiausią jų energijos poreikį.
Ką tai mums sako? Saulės elektrinė apsimoka tiems, kurie sunaudoja daug energijos dieną arba turi didelius bendrus poreikius. Jei esate tipiškas dirbantis žmogus, kuris namuose būna tik vakarais ir savaitgaliais, ekonominė nauda bus minimali be akumuliatorių.
Ką daryti, jei vis tiek norite saulės elektrinę – praktiniai žingsniai
Jei po viso šio kritiško skaitymo vis tiek manote, kad saulės elektrinė jums tinka, štai konkretūs žingsniai:
1. Išanalizuokite savo elektros vartojimą. Pasiimkite paskutinių 12 mėnesių sąskaitas ir pasižiūrėkite, kiek kWh sunaudojate per metus ir kaip pasiskirstę jūsų vartojimo pikai. Jei didžioji dalis vartojimo vakare ir naktį – sistema be akumuliatorių nebus efektyvi.
2. Įvertinkite stogą. Naudokite PVGIS įrankį (pvgis.jrc.ec.europa.eu) ir įveskite savo adresą. Gausite realistišką prognozę, kiek energijos galėtų pagaminti sistema būtent jūsų stoge. Jei skaičiai mažesni nei 900-1000 kWh per kW įrengtą galią – jūsų stogas nėra idealus.
3. Gaukite bent 3-4 pasiūlymus. Ir ne tik galutinę kainą, bet ir detalų komponentų sąrašą. Panelių gamintojas, inverterio modelis, garantijos sąlygos – visa tai turi būti aiškiai nurodyti. Jei įmonė nenori pateikti detalios specifikacijos – bėkite.
4. Patikrinkite įmonės reputaciją. Saulės elektrinių rinka Lietuvoje išgyveno bumą, ir atsirado daug įmonių, kurių patirtis minimali. Ieškokite įmonių, kurios veikia bent 5 metus ir turi realių klientų atsiliepimų (ne tik savo svetainėje).
5. Skaičiuokite pesimistiškai. Jei pardavėjas žada atsipirkimą per 10 metų, skaičiuokite 15. Jei žada 5000 kWh per metus, skaičiuokite 4000. Geriau būti maloniai nustebintam nei nusivylusiam.
6. Neįsipareigokite ilgalaikiais kreditais. Jei jums siūlo finansavimą su 10-15 metų grąžinimu, labai atidžiai paskaičiuokite bendras palūkanas. Dažnai jos sudaro 30-50% papildomų kaštų, ir tada sistema tikrai nebeapsimoka.
7. Pradėkite nuo energijos efektyvumo. Prieš investuodami 7000 eurų į saulės elektrinę, įvertinkite, ar nėra prasčiau izoliuotų langų, ar tinkamai apšiltintos sienos, ar naudojate efektyvius prietaisus. Kartais 2000 eurų investicija į šilumos siurblį ar langų keitimą sutaupo daugiau nei 7000 eurų elektrinė.
Kai skaičiai sutampa su vertybėmis – ne viskas matuojama eurais
Grįžkime prie esmės. Saulės elektrinė ant stogo nėra nei stebuklas, nei apgaulė. Tai technologija, kuri turi savo privalumų ir trūkumų, ir kuri vienoms šeimoms apsimoka, kitoms – ne.
Jei jūsų prioritetas yra grynai ekonominis – sutaupyti kiek įmanoma daugiau pinigų – tada saulės elektrinė Lietuvoje šiuo metu dar nėra optimaliausias sprendimas daugumai namų ūkių. Yra efektyvesnių būdų mažinti energijos sąnaudas: geresnė izoliacija, efektyvesni prietaisai, šilumos siurbliai, net paprastas vartojimo įpročių keitimas.
Bet jei jums svarbu prisidėti prie atsinaujinančios energetikos plėtros, jei norite bent iš dalies būti nepriklausomi nuo energijos kainų svyravimų, jei turite idealias sąlygas (tinkamas stogas, didelis dienos vartojimas), tada saulės elektrinė gali būti prasminga investicija, net jei ekonominis atsipirkimas užtruks 15-20 metų.
Problema ta, kad daugelis žmonių priima sprendimą remdamiesi emocijomis ir pardavėjų pažadais, o ne realiomis sąlygomis ir skaičiavimais. Ir tada po metų nustemba, kodėl jų sąskaitos sumažėjo tik 20%, o ne 70%, kaip tikėjosi.
Ekologiškos idėjos namuose – tai puiku, bet jos turi būti pagrįstos realybe. Saulės elektrinė gali būti dalis šios realybės, jei žinote, ko tikėtis, ir jei jūsų situacija tam tinkama. Ne kiekvienam namui reikia panelių ant stogo, kad jis būtų ekologiškas. Kartais ekologiškiausias sprendimas yra tiesiog nesuvartoti energijos, kurios tau nereikia, ir tai kainuoja nulis eurų.
Taigi prieš šokdami į saulės elektrinės įsigijimą, padarykite namų darbus. Paskaičiuokite, pasiteiraukite, paabejokite pardavėjų pažadais. Ir jei skaičiai vis tiek atrodo patrauklūs jūsų situacijoje – drąsiai investuokite. Bet darykite tai su atvira akimis, o ne su rožiniais akiniais.