Kodėl prieinamumas nėra tik techninė detalė
Žinot ką? Kiekvieną kartą, kai publikuojame naujieną internete ar spaudoje, mes iš esmės renkamės, kam ta informacija bus prieinama, o kam – ne. Skamba šiek tiek bauginančiai, tiesa? Bet tai yra realybė. Lietuvoje gyvena apie 500 tūkstančių žmonių su įvairaus pobūdžio negalia, o tai sudaro beveik 18 procentų visų gyventojų. Ir štai kas įdomiausia – dauguma iš jų nori skaityti naujienas, būti informuoti, dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai taip pat, kaip ir visi kiti.
Problema ta, kad mes, žurnalistai ir redaktoriai, dažnai net nesusimąstome apie tai. Ne iš blogumo – tiesiog niekas mūsų to nemokė. Universitete galbūt išmokome rašyti įvadus, struktūruoti tekstus, tikrinti faktus, bet apie tai, kaip padaryti turinį prieinamą žmogui su regėjimo negalia ar kurčiam skaitytojui? Apie tai – tyla.
Tačiau gera žinia ta, kad prieinamų naujienų kūrimas nėra nei sudėtingas, nei brangus procesas. Tai daugiau požiūrio ir įpročių klausimas. Ir šiandien mes apie tai ir pakalbėsime – kaip konkrečiai, žingsnis po žingsnio, padaryti savo žurnalistinį darbą prieinamą visiems.
Tekstas, kurį gali perskaityti ne tik akimis
Pradėkime nuo pagrindų – teksto. Daugelis mano, kad tekstas yra tekstas, ir jei jis parašytas lietuviškai, tai visi jį supranta. Bet realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Žmonės su regėjimo negalia dažnai naudoja ekrano skaitymo programas – tokias kaip JAWS, NVDA ar VoiceOver. Šios programos skaito tekstą garsiai, bet jos gali tai padaryti tik tada, kai tekstas yra tinkamai struktūruotas. Pavyzdžiui, jei jūsų straipsnyje antraštės nėra pažymėtos kaip antraštės (naudojant HTML tagus H1, H2, H3), o tiesiog padidintos ir paryškintos, ekrano skaitytuvas jų neatpažins. Skaitytojas negalės greitai peršokti nuo vienos temos prie kitos – turės klausytis viso teksto iš eilės.
Štai keletas konkrečių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Struktūruokite tekstą hierarchiškai. Naudokite tikras antraštes, ne tik formatavimą. Pagrindinis pavadinimas – H1, pagrindinės sekcijos – H2, poskirsniai – H3 ir taip toliau. Tai padeda ne tik žmonėms su negalia, bet ir visiems skaitytojams greičiau orientuotis tekste.
Rašykite aiškiai ir suprantamai. Vengkite pernelyg sudėtingų sakinių, profesinio žargono be paaiškinimų. Tai ypač svarbu žmonėms su intelekto ar kognityvinėmis negaliomis, bet ir visiems kitiems tai palengvina skaitymo procesą.
Naudokite trumpesnius pastraipas. Vietoj vieno milžiniško teksto bloko, padalinkite informaciją į mažesnius gabalus. Tai padeda sutelkti dėmesį ir lengviau sekti mintį.
Nuotraukos, kurios kalba tūkstantį žodžių (net jei jų nematai)
Dabar pereikime prie vizualinio turinio. Žurnalistikoje nuotraukos yra neatsiejama dalis – jos patraukia dėmesį, perteikia emocijas, kartais pasakoja daugiau nei žodžiai. Bet ką daryti, jei skaitytojas negali matyti tos nuotraukos?
Čia į pagalbą ateina alternatyvusis tekstas, arba alt tekstas. Tai trumpas nuotraukos aprašymas, kurį ekrano skaitytuvas perskaito garsiai. Ir čia prasideda magija – arba katastrofa, priklausomai nuo to, kaip tą tekstą parašote.
Daugelis žmonių mano, kad alt tekstas turėtų būti kažkas tokio: „Nuotrauka” arba „IMG_2847.jpg”. Tai visiškai nenaudinga informacija. Kiti eina į kitą kraštutinumą ir rašo puslapį teksto, aprašydami kiekvieną smulkmeną. Taip pat ne idealus variantas.
Geras alt tekstas yra konkretus ir informatyvus. Jei publikuojate nuotrauką iš protesto akcijos, nerašykite „Žmonės gatvėje”. Geriau: „Apie 200 protestuotojų su plakatais susirinko prie Seimo rūmų, reikalaudami didesnio finansavimo sveikatos sistemai”. Matote skirtumą? Antrasis aprašymas perteikia tą pačią informaciją, kurią gautų matantis skaitytojas.
Kontekstas yra viskas. Alt tekstas turėtų atitikti nuotraukos paskirtį straipsnyje. Jei nuotrauka iliustruoja konkretų įvykį, aprašykite tą įvykį. Jei ji rodo asmenį, paminėkite, kas tai ir kodėl jis svarbus šiam straipsniui.
Emocijos irgi svarbios. Jei nuotraukoje matomas džiaugsmas, liūdesys ar pyktis – paminėkite tai. „Prezidentė šypsodamasi sveikina olimpinių žaidynių nugalėtojus” perteikia daug daugiau nei tiesiog „Prezidentė su sportininkais”.
Video ir audio turinys – kaip pasiekti visus
Video turinys žurnalistikoje tampa vis svarbesnis. Bet kaip tą turinį padaryti prieinamą kurtiems ar neprigirdintiems žmonėms? Ir kaip padėti akliems žmonėms suprasti, kas vyksta vaizde?
Subtitrai – ne prabanga, o būtinybė. Ir ne, automatiškai sugeneruoti YouTube subtitrai nėra pakankamas sprendimas. Jie dažnai būna pilni klaidų, ypač kai kalbama apie lietuviškus vardus, vietoves ar specialiąją terminologiją. Skirkite laiko subtitrams redaguoti. Įtraukite ne tik tai, kas pasakyta, bet ir svarbius garsus – pavyzdžiui, [plojimai], [šūviai], [dramatinė muzika]. Tai padeda kurtiems žmonėms suprasti visą kontekstą.
Audio aprašymas video turiniui. Tai šiek tiek sudėtingesnė technika, bet labai vertinga. Audio aprašymas – tai balso įrašas, kuris paaiškina, kas vyksta ekrane tarp dialogų. Pavyzdžiui, jei filme matome, kaip žmogus įeina į kambarį, apsidairo ir ima verkti, bet niekas nekalba – aklas žmogus to nesupras. Audio aprašymas paaiškintų: „Moteris įeina į tuščią kambarį, sustoja ties nuotrauka ant sienos ir ašaros pradeda riedėti per skruostus”.
Transkriptai – paprastas, bet galingas įrankis. Kiekvieno video ar audio įrašo tekstinė versija padeda ne tik žmonėms su negalia, bet ir tiems, kurie negali įjungti garso (pavyzdžiui, viešajame transporte), arba tiems, kurie geriau suvokia informaciją skaitydami. Be to, transkriptai pagerina jūsų turinio SEO – paieškos sistemos jų nemato kaip video, bet kaip tekstą.
Interaktyvūs elementai ir socialinė žiniasklaida
Šiuolaikinė žurnalistika nebėra tik tekstas ir nuotraukos. Mes naudojame interaktyvius grafikus, apklausas, žemėlapius, įterpiame socialinės žiniasklaidos įrašus. Ir kiekvienas iš šių elementų gali tapti barjeru žmogui su negalia.
Interaktyvūs grafikai. Tie nuostabūs duomenų vizualizavimo įrankiai, kuriuos sukuriame, dažnai yra visiškai neprieinami ekrano skaitytuvams. Sprendimas? Visada pateikite alternatyvią informacijos versiją – lentelę arba tekstinį aprašymą. Jei turite interaktyvų grafiką, rodantį COVID-19 atvejų skaičių pagal savivaldybes, įtraukite ir paprastą lentelę su tais pačiais duomenimis.
Socialinės žiniasklaidos įrašai. Kai įterpiame Twitter ar Facebook įrašą į straipsnį, įsitikinkite, kad pats įrašas yra prieinamas. Jei įrašas yra nuotrauka su tekstu, paaiškinkite, kas toje nuotraukoje parašyta. Jei tai video – vėlgi, subtitrai ir aprašymas.
Spalvos ir kontrastas. Apie 8 procentai vyrų ir 0,5 procento moterų turi spalvų suvokimo sutrikimų. Tai reiškia, kad jei jūsų infografikoje naudojate raudoną ir žalią spalvas be jokių papildomų skirtumų (pvz., skirtingų formų ar tekstinių žymų), dalis skaitytojų tiesiog negalės atskirti informacijos. Naudokite ne tik spalvas, bet ir tekstines žymas, skirtingus raštus ar simbolius.
Kalbos ir terminologijos svarba
Kaip mes kalbame apie žmones su negalia savo straipsniuose? Tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet tai iš tikrųų labai svarbu. Kalba formuoja požiūrį, o požiūris formuoja visuomenę.
Žmonės pirmiausia, negalia antraeilė. Vietoj „neįgalusis”, „invalidas” ar „luošys” sakykite „žmogus su negalia”. Tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet skirtumas yra esminis – mes kalbame apie žmogų, kuris turi negalią, o ne apie negalią, kuri atsitiktinai turi žmogų.
Vengkite dramatiškumo ir gailestingumo. Žmonės su negalia nėra nei „kankiniai”, nei „herojai”, nei „įkvepiantys kovotojai” vien dėl to, kad gyvena su negalia. Jie tiesiog žmonės. Rašykite apie juos taip, kaip rašytumėte apie bet kurį kitą žmogų.
Klausykite bendruomenės. Skirtingos negalios bendruomenės gali turėti skirtingas nuomones apie terminologiją. Pavyzdžiui, daugelis Kurčiųjų (su didžiąja raide) žmonių nenori būti „gydomi” ar „ištaisyti” – jie mato save kaip kultūrinę ir kalbinę bendruomenę. Tuo tarpu kiti žmonės su klausos negalia gali norėti implantų ar klausos aparatų. Abi nuomonės teisingos, ir svarbu tai atspindėti savo rašyme.
Praktiniai įrankiai ir technologijos
Gerai, teorija yra puiki, bet kaip visa tai įgyvendinti praktiškai? Laimei, yra daug įrankių, kurie gali padėti.
Prieinamumo tikrinimo įrankiai. WAVE (Web Accessibility Evaluation Tool) yra nemokamas įrankis, kuris patikrina jūsų svetainės prieinamumą ir parodo, kur yra problemos. Axe DevTools yra kitas puikus įrankis, integruojamas į naršyklės kūrėjo įrankius. Naudokite juos reguliariai – jie padės pastebėti problemas, kurių patys nepastebėtumėte.
Ekrano skaitytuvai testavimui. Atsisiųskite NVDA (Windows) arba naudokite įmontuotą VoiceOver (Mac, iPhone). Išjunkite monitorių ir pabandykite naršyti savo svetainėje tik klausydamiesi. Tai bus akių atverianti patirtis – greitai suprasite, kur yra problemos.
Kontrastingumo tikrinimo įrankiai. WebAIM Contrast Checker padeda įsitikinti, kad jūsų teksto ir fono spalvų kontrastas yra pakankamas. WCAG (Web Content Accessibility Guidelines) rekomenduoja bent 4.5:1 kontrastą įprastam tekstui ir 3:1 dideliam tekstui.
Subtitravimo įrankiai. Otter.ai, Rev.com, arba net YouTube automatinis subtitravimas (su redagavimu!) gali sutaupyti daug laiko. Bet nepamirškite – automatika niekada nėra 100% tiksli, ypač lietuvių kalba.
Redakcijos kultūra ir procesai
Prieinamumas negali būti vieno žmogaus atsakomybė. Tai turi būti įdiegta į visus redakcijos procesus ir kultūrą.
Mokymai ir švietimas. Organizuokite reguliarius mokymus visai komandai – žurnalistams, redaktoriams, dizaineriams, programuotojams. Pakvieskite žmonių su negalia papasakoti apie savo patirtį. Asmeninės istorijos yra daug efektyvesnės už bet kokias teorines paskaitas.
Prieinamumo kontrolinis sąrašas. Sukurkite paprastą kontrolinį sąrašą, kurį kiekvienas žurnalistas ar redaktorius turėtų patikrinti prieš publikuodamas turinį. Pavyzdžiui:
– Ar visos nuotraukos turi aprašomąjį tekstą?
– Ar antraštės tinkamai struktūruotos?
– Ar video turi subtitrus?
– Ar spalvų kontrastas pakankamas?
– Ar naudojama tinkama terminologija?
Grįžtamasis ryšys iš bendruomenės. Sukurkite lengvą būdą skaitytojams su negalia pranešti apie prieinamumo problemas. Ir svarbiausia – reaguokite į tas pastabas. Tai ne tik padės tobulinti jūsų darbą, bet ir parodys, kad jums tikrai rūpi.
Įtraukite žmonės su negalia į komandą. Geriausias būdas sukurti prieinamą turinį – turėti komandoje žmonių, kurie patys susiduria su prieinamumo iššūkiais. Jie pastebės problemas, kurių kiti niekada nepastebėtų, ir pasiūlys sprendimus, apie kuriuos kiti nė nepagalvotų.
Kai prieinamumas tampa standartu, laimi visi
Žinote, kas įdomiausia? Kai pradedi kurti prieinamą turinį, greitai supranti, kad tai padeda ne tik žmonėms su negalia. Aiškiai struktūruotas tekstas lengviau skaitomas visiems. Subtitrai padeda žmonėms triukšmingoje aplinkoje arba tiems, kuriems ne gimtoji kalba. Alt tekstai pagerina SEO. Paprastas ir aiškus rašymas padeda visiems greičiau suprasti informaciją.
Prieinamumas nėra papildoma našta – tai tiesiog geras žurnalizmas. Tai reiškia, kad jūsų darbas pasiekia daugiau žmonių, turi didesnę įtaką, kuria įtraukesnę visuomenę.
Taip, pradžioje gali atrodyti, kad tai papildomas darbas. Bet kaip ir bet kuri kita įgūdis, su praktika tai tampa antra prigimtimi. Po kelių mėnesių jūs automatiškai galvosite apie alt tekstus rašydami straipsnį, automatiškai struktūruosite antraštes, automatiškai tikrinsite kontrastą.
Ir štai kas svarbiausia – jūs darote skirtumą. Kiekvieną kartą, kai publikuojate prieinamą straipsnį, jūs sakote šimtams tūkstančių žmonių: „Jūs svarbu. Jūsų teisė žinoti yra svarbi. Jūs esate mūsų auditorijos dalis.” Tai gali skambėti patetiškai, bet tai yra tiesa.
Žurnalistika yra apie informacijos sklaidą, apie tai, kad visuomenė būtų informuota ir galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Bet jei dalis visuomenės negali pasiekti tos informacijos, mes neatliekame savo darbo. Prieinamumas nėra malonumas – tai yra būtinybė demokratinėje visuomenėje.
Taigi pradėkite šiandien. Pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio ir įdiekite jį į savo darbą. Gal tai bus alt tekstai. Gal subtitrai. Gal tiesiog atidžiau pagalvosite apie kalbą, kurią naudojate. O tada, kai tai taps įpročiu, pridėkite dar vieną dalyką. Ir dar vieną.
Prieinamumas – tai kelionė, ne paskirties taškas. Visada bus ką tobulinti, visada bus naujų technologijų, naujų iššūkių. Bet kiekvienas žingsnis šia kryptimi yra žingsnis link geresnės, įtraukesnės, teisingesnės žurnalistikos. Ir argi ne dėl to mes visi čia?