Naujienos šiandien pasiekia mus iš visų pusių – portalai, aplikacijos, socialiniai tinklai, televizija. Bet ne visiems šis srautas vienodai prieinamas. Žmogui, kuris nemato ar mato prastai, arba kuris negirdi, standartinis naujienų puslapis dažnai tampa kliūčių ruožu. Laimei, per pastarąjį dešimtmetį atsirado nemažai sprendimų, kurie leidžia sekti aktualijas be didesnio vargo. Reikia tik žinoti, kur ieškoti ir ką įjungti.
Kai svarbiausia – klausa, o ne akys
Žmonėms su regos negalia geriausias draugas – ekrano skaitytuvas. Programos kaip NVDA (nemokama) ar JAWS perskaito ekrano turinį balsu, įskaitant naujienų antraštes, straipsnių tekstą, net meniu punktus. Problema ta, kad ne visi portalai yra tinkamai sutvarkyti šioms programoms – jei svetainės kodas netvarkingas, skaitytuvas gali „paklysti” arba praleisti dalį teksto. Todėl verta rinktis portalus, kurie oficialiai deklaruoja prieinamumo standartų laikymąsi (dažniausiai nurodoma WCAG žyma svetainės apačioje arba pagalbos skiltyje).
Telefonuose situacija paprastesnė – tiek „iPhone” (VoiceOver), tiek „Android” (TalkBack) turi įmontuotus skaitytuvus, kuriuos aktyvavus galima naršyti bet kurią programėlę balsu. Daugelis naujienų aplikacijų, pavyzdžiui, didžiųjų portalų mobiliosios versijos, veikia su šiais įrankiais gana neblogai, nors kartais tenka pakentėti nepatogumų dėl reklamų blokų ar netvarkingai pažymėtų nuotraukų.
Kitas variantas – tiesiog garsinės naujienos. Radijas niekur nedingo, o ir daugelis portalų dabar siūlo straipsnius klausytis balsu – ne kaip skaitytuvo generuojamą tekstą, o kaip profesionaliai įgarsintą versiją. Tai patogu ir tiems, kas tiesiog nori pasiklausyti naujienų einant ar važiuojant.
Kai svarbiausia – akys, o ne ausys
Žmonėms su klausos negalia didžiausią reikšmę turi subtitrai. Televizijos naujienų laidose Lietuvoje subtitrai jau tapo įprasti, tačiau kokybė skiriasi – kartais tekstas vėluoja, kartais dingsta pusė sakinio. Internetiniuose vaizdo įrašuose padėtis panašiai nevienoda: „YouTube” siūlo automatinius subtitrus, bet jų tikslumas lietuvių kalba dar toli gražu netobulas, tad geriau ieškoti įrašų su rankiniu būdu suredaguotais subtitrais.
Vertimas į gestų kalbą – dar viena svarbi priemonė, ypač žmonėms, kuriems gestų kalba yra pirmoji. Kai kurios naujienų laidos turi vertėją ekrano kampe, tačiau tokių laidų vis dar nedaug, o internetinėse naujienose ši praktika beveik neegzistuoja. Čia lieka pasikliauti tekstiniu turiniu – straipsniais, kuriuos galima tiesiog perskaityti.
Paprasta kalba – sprendimas, tinkantis visiems
Yra dar viena kryptis, kuri dažnai lieka nuošalyje kalbant apie prieinamumą – paprasta, arba lengvai suprantama, kalba. Tai ne tik regos ar klausos negalią turintiems žmonėms aktualu, bet ir tiems, kam sunkiau suvokti sudėtingus sakinius, žmonėms su intelekto negalia, vyresnio amžiaus skaitytojams, ar tiesiog tiems, kas skaito ne gimtąja kalba.
Paprastos kalbos naujienos rašomos trumpais sakiniais, be sudėtingų terminų, be dviprasmybių. Lietuvoje tokių iniciatyvų vis dar nedaug, bet kai kurios organizacijos jau rengia naujienų suvestines būtent šiuo formatu. Verta jų paieškoti – dažnai jos pateikiamos kaip atskira portalo skiltis arba specializuota svetainė.
Keli praktiniai patarimai kasdienai
- Naršyklėse (Chrome, Firefox, Safari) galima padidinti šrifto dydį arba pritaikyti kontrastą – tai padeda žmonėms su silpnesniu regėjimu skaityti be papildomų programų.
- Verta išbandyti kelis portalus ir pasirinkti tą, kuris geriausiai veikia su jūsų naudojamu skaitytuvu ar subtitrais – ne visi vienodai gerai pritaikyti.
- Jei naudojatės televizija, patikrinkite, ar įjungta subtitrų funkcija nustatymuose – dažnai ji tiesiog neįjungta pagal numatytuosius parametrus.
- Naujienų agentūros socialiniuose tinkluose dažnai talpina trumpus vaizdo įrašus su subtitrais – tai gali būti greitesnis būdas gauti informaciją nei ieškoti pilno straipsnio.
Kas belieka nuveikti
Prieinamumas naujienų srityje juda į priekį, bet lėtai ir nevienodai. Vienur technologija jau gerai veikia, kitur – tik pradinėje stadijoje. Realybė tokia, kad žmogui, norinčiam sekti aktualijas, dažnai tenka pačiam susirasti tinkamus įrankius, išbandyti kelis variantus, kol atsiranda toks, kuris tikrai veikia patogiai. Tai nėra teisinga, bet tai yra dabartinė padėtis. Geros žinios tos, kad įrankių daugėja, o portalai palengva pradeda suprasti, jog prieinamumas – ne prabanga, o būtinybė. Kol laukiame, kad viskas taptų paprasčiau savaime, verta pasinaudoti tuo, kas jau veikia šiandien.