Prisipažinsiu iš karto – dar prieš kokius penkerius metus vertimo programėlėmis nelabai pasitikėjau. Atsimenu, kaip Prahoje bandžiau paaiškinti padavėjui, kad esu alergiškas riešutams, o programėlė man išvertė kažką apie „riešutmedžius“. Situacija buvo komiška, bet ir šiek tiek stresinė. Dabar viskas pasikeitė – technologijos pašoko taip, kad net aš, senas skeptikas, kasdien naudojuosi bent viena vertimo programėle.
Kodėl apskritai verta jas turėti
Gyvename laikais, kai galima nusipirkti bilietą į Bali, susirasti draugų iš Japonijos socialiniuose tinkluose ar staiga gauti darbo užduotį vokiečių kalba – ir visa tai per vieną dieną. Kalbos barjeras vis dar egzistuoja, bet jis tapo daug plonesnis. Vertimo programėlė kišenėje – tai ne tik patogumas kelionėse, bet ir realus įrankis darbui, mokymuisi ar tiesiog smalsumui, kai netikėtai užsinori suprasti dainos žodžius kita kalba.
Ką iš tikrųjų reikia žiūrėti renkantis programėlę
Čia dažnai žmonės daro klaidą – atsisiunčia pirmą populiariausią programėlę ir mano, kad viskas išspręsta. Bet ne visos programėlės vienodai gerai atlieka skirtingas užduotis. Verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Darbas be interneto. Kelionėse ne visada bus wifi ar mobilus ryšys, ypač jei keliaujate po kalnus ar mažus kaimelius. Programėlė, galinti veikti offline (nors ir su prastesniu vertimo kokybe), gali tapti gelbėjimo ratu.
- Kameros vertimas. Ši funkcija man patinka labiausiai – tiesiog nukreipi telefoną į meniu ar iškabą, ir tekstas išverčiamas realiu laiku. Ypač naudinga Azijoje, kur hieroglifų neįmanoma nei perskaityti, nei suprasti be pagalbos.
- Balso atpažinimas ir vertimas. Kalbėjimosi funkcija – kai vienas kalba viena kalba, kitas girdi vertimą – atrodo kaip mokslinė fantastika, bet realiai veikia gan neblogai daugumoje populiarių kalbų.
- Kalbų skaičius ir kokybė. Anglų–lietuvių vertimas dažniausiai būna geras beveik visose programėlėse, bet štai su retesnėmis kalbomis (pvz., tajų ar suomių) kokybė gali smarkiai skirtis.
Kaip aš pats naudoju vertimo programėlę kasdien
Man tai jau tapo įpročiu, apie kurį net negalvoju. Perku produktus internetu iš užsienio parduotuvių – nukopijuoju aprašymą, išverčiu, suprantu, ar tikrai man reikalinga ta prekė. Skaitau straipsnius užsienio kalbomis, kai google paieška nerodo lietuviškų šaltinių. Net susirašinėdamas su draugais iš kitų šalių kartais pasitikrinu, ar teisingai supratau kokią frazę ar idiomą.
Kelionėse programėlė tampa dar svarbesnė. Pastaruoju metu buvau Portugalijoje ir, nors angliškai ten susikalbėti nesunku, senoji karta dažnai kalba tik portugališkai. Būtent tada telefonas su vertimo programėle išgelbėjo ne vieną situaciją – nuo užsakymo restorane iki paprasto pokalbio su vietiniu žmogumi apie orą.
Klaidos, kurių geriau vengti
Vienas dalykas, kurį supratau bandymų ir klaidų būdu – nereikia aklai pasitikėti vertimu sudėtingesniuose kontekstuose. Idiomos, humoras, sarkazmas – tai sritys, kuriose programėlės dar klumpa. Kartą bandžiau versti draugui juokelį apie orą, o programėlė tai išvertė pažodžiui, prarasdama visą prasmę. Taip pat svarbu nepamiršti, kad oficialiuose dokumentuose ar teisiniuose tekstuose vertimo programėlė – tik pagalbinė priemonė, o ne galutinis sprendimas.
Vietoj taško – kelios mintys pakeliui
Vertimo programėlė šiais laikais tapo tokiu pat neatsiejamu keliautojo (ir ne tik keliautojo) įrankiu kaip žemėlapis ar oro prognozės programėlė. Ji nepakeičia kalbos mokymosi, bet puikiai papildo kasdienį gyvenimą – nesvarbu, ar tai būtų kelionė į tolimą šalį, ar tiesiog noras suprasti, ką reiškia ta keista frazė serialo subtitruose.
Manau, kad geriausia strategija – neieškoti vienos „tobulos“ programėlės, o turėti kelias skirtingas, priklausomai nuo situacijos. Viena geriau tinka pokalbiams, kita – teksto vertimui, trečia – veikimui be interneto. Ir svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti. Juk kalba visada buvo apie bandymą susikalbėti, o technologijos čia tiesiog padeda tą procesą padaryti šiek tiek lengvesnį.